Automobiliniai SND balionai naudojami automobilių maitinimo sistemoje kaip talpa suskystintoms dujoms. Jie gaminami skirtingų formų ir įvairių talpų. Plačiausiai naudojami cilindriniai ir toroido formos balionai. Mūsų įmonė, Autodujos, tikrina balionus jau ne pirmus metus. Iš patirties galime pasakyti, kad automobiliniai dujų balionai Lietuvoje dažniausiai išbrokuojami dėl surūdijusių paviršių. Taip atsitinka dėl netinkamo, mūsų labai drėgniems orams nepaskaičiuoto dažymo (tarkim italai, ruošdami balionus mūsų rinkai, neįvertina klimatinių sąlygų skirtumo) arba nesilaikant išorinio balionų naudojimo instrukcijos ( antikorozinis balionų paruošimas).
Iš identifikacinės lentelės, kuri privirinta ant baliono matosi, kad balionas nėra senas, tačiau įvertinus jo išvaizdą, tampa aišku, kad toks balionas turi būti išbrokuotas ir utilizuotas. Naujas tokio tipo balionas kainoja ne taip jau mažai, tačiau turimo baliono nepriežiūra tampa pagrindiniu kriterijumi, dėl kurio tenka pirkti naują balioną.
Esant tokiai situacijai, tikslinga yra Lietuvoje automobilių dujų balionų patikrą atlikti ne kas 10 metų kaip parašyta VTA automobilių techniniuose reikalavimuose, (kodas 1303), bent jau kas 5 metus. Tikėtina, kad per tą laiką balionas taip stipriai surūdyti nespės. Be to, ruošiant patikrai jis bus perdažytas, padengtas nauja antikorozine danga ir, tikėtina, neišbrokuotas.
Dar viena priežastis, dėl ko yra tikslinga balionų patikrą pravesti anksčiau – paslėpti balionų ir jų armatūros defektai.
Dešiniojoje fotografijoje matosi, kad balionas atrodo sveikas ir tinkamas naudojimui, bet jeigu tą balioną nuimsime ir apversime, paaiškės, kad situacija gerokai prastesnė ir jis turi būti išbrokuotas.
Šitame straipsnelyje parodyti tik keli, dažniausiai pasitaikantys, epizodai apie taip vadinamas „bagažinėje vežiojamas bombas”. Defektų, kurie dujinę įrangą naudojančius automobilius daro potencialiai pavojingais kitiems eismo dalyviams, yra gerokai daugiau.
Iš rimčiausių ir pasitaikančių ganėtinai dažnai galima paminėti:
- netinkamas balionų tvirtinimas
- nedirbantis apsauginis vožtuvas
- sugadinta sistema, kontroliuojanti užpylimo procesą
- sugadintas kuro rodiklis
- nedirbantis darbinis vožtuvas
- nelaiko atbulinis vožtuvas
Didžiausia problema yra tame, kad šitų defektų neįmanoma 100 proc. patikrinti Valstybinės techninės apžiūros metu. Jie atsiskleidžia tik išėmus iš automobilio balioną ir jį išardžius. Aišku, kad tai ir kainuoja, ir užima ne taip jau mažai laiko, todėl dažnas automobilio su dujine įranga vairuotojas taip kruopščiai ir nuodugniai savo automobilio netikrina.
Aišku, kol automobilyje nesijaučia dujų kvapo ir nesigirdi pašalinių garsų, jį galima eksploatuoti, tačiau pastebėjus pirmus įtarimą keliančius dujų sistemos „elgsenos” požymius reiktų kaip galima skubiau kreiptis į specialistus, kad šie patikrintų ir, esant reikalui, pašalintų visus gedimus, o automobilį toliau būtų galima saugiai eksploatuoti.
Autorius Roman Doval.