DUJŲ ĮRANGOS SAUGUMAS

Bet kuris iš būdų išgauti energiją ir ją panaudoti gali būti nesaugus. Netgi besidegindami saulėje galite nudegti.

Jau civilizacijos pradžioje žmogus ugnį naudojo, kaip energijos šaltinį, ruošdamas maistą. Šiuo metu egzistuoja daugybė būdų išgauti ir panaudoti energijos šaltinius. Pavyzdžiui, visi žino, kas yra benzinas, kaip lengvai jis užsiliepsnoja ir koks pavojingas naudojimasis juo, nesilaikant saugumo taisyklių. Tačiau niekas panaudodamas jį nesibaimina. Netgi visai nesusidūręs su šia degalų rūšimi žmogus žino, kad negalima tikrinti uždaros talpos kiekio su uždegtu degtuku.

Su dujiniais degalais ta pati padėtis, tiesiog reikia perprasti jų savybes ir liautis bijojus. Pradėsime nagrinėti dujinių degalų saugumą nuo baliono, kuriame saugomos dujos.

Balionas – tai talpa, kurioje aukštame slėgyje laikomos dujos. Kaip ir daugelis aukšto slėgio talpų, jos gaminamos pagal specialią technologiją iš didelio atsparumo plieno tik atitinkamą leidimą turinčiose įmonėse. Kiekvienas balionas išbandomas stebint kontrolieriui. Bandoma hidrauliniu 3.0MPa būdu vienos minutės laikotarpyje. Šiuo patvarumo išbandymo metu neturi atsirasti  nuotekų, nesikeisti baliono forma.  Visi duomenys dokumentaliai fiksuojami, kiekvienam balionui išduodamas pasas.

Įmonėse gaminamas ganėtinai platus talpų asortimentas. Balionai būna įvairių formų – cilindriniai ir rato formos. Cilindriniai turi įvairų ilgi ir diametrą, gali būti nuo 20 iki 270 litrų talpos. Rato formos talpų tūris būna nuo 35 iki 60 litrų.

Visi balionai įmontuojami autoservisuose, turinčiuose specialią įrangą ir atitinkamą leidimą šiems darbams. Jie automobilyje gali tarnauti ir kaip savotiška apsauga. Yra užfiksuoti atvejai, kai balionai išgelbėjo užpakalinės sėdynės keleivių gyvybes.

Prisilaikant saugios eksploatacijos normų, dujiniai balionai turi būti užpildyti ne daugiau 80% iki pilno tūrio. Tuo tikslu ant baliono įmontuojamas specialus elementas – multivožtuvas, reguliuojantis aštuoniasdešimt procentinį baliono užpildymą, dujinius degalus tiekia į variklį arba stabdomi reikiamu momentu.

Pavyzdžiui, trūkus magistraliniam vamzdeliui (magistralinis vamzdelis sujungia balioną su variklio dujine įranga) multivožtuve įsijungia specialus prietaisas, nutraukiantis dujų tiekimą iš baliono. Kai ant baliono montuojami multivožtuvai (jie privalo turėti tarptautinį sertifikatą), spaudimas balione niekada nepasiekia išbandomųjų dydžių, nes prie 2.5MPa multivožtuve suveikia avarinis vožtuvas ir sumažina baliono spaudimą per ventiliacinę sistemą. Kai spaudimas balione nukrinta, avarinis vožtuvas užsidaro, palaikydamas reikiamą spaudimą balione. Dar vienas iš multivožtuvo elementų, sulaikantis dujų nutekėjimą iš plyšusio dujų užpildymo vamzdelio, išeinančio iš baliono, yra atvirkštinis vožtuvas. Taipogi panašios konstrukcijos vožtuvas įmontuotas išoriniame užpildymo įtaise. Kitas elementas, tiekiantis dujas iš baliono į variklį yra magistralinis  vožtuvas, nutraukiantis dujų tiekimą į reduktorių, jeigu nedirba variklis. Ir paskutinis kontroliuojantis dujų tiekimą į variklį elementas yra reduktorius, reaguojantis į dirbančio variklio sumažėjusį dujų spaudimą.

Jei variklis sustoja, dujų išretėjimas išnyksta ir reduktorius nutraukia tiekimą į variklį. Reduktoriuje yra dar viena sistema, taipogi reaguojanti į variklio darbo nutraukimą ir šimto procentiniu patikimumu stabdanti tiekimą.
Apsaugos sistemų dėka nekontroliuojamas dujų tiekimas iš baliono į variklį neįmanomas ir nors paradoksalu, bet galima teigti, kad dujinių degalų naudojimas netgi saugesnis už benziną.

Tačiau derėtų nepamiršti, kad bet kuris energetinis panaudojimas reikalauja besąlygiško jo eksploatavimo taisyklių laikymosi.