GPL (itališkai Gas di Petrolio Liquefatto, arba angliškai LPG)- tai Suskystintos Naftos Dujos. Esant atmosferos slėgiui ir normaliai aplinkos temperatūrai, GPL būna dujų pavidale. Suslėgus uždarame inde, dujos pereina į skystą pavidalą. Dėl tokio poveikio dujų tūris sumažėja maždaug 250 kartų. Tokiu būdu paveikus didelį dujų kiekį galima patalpinti jas į mažą talpyklą, tačiau dujų balionai turi būti pritaikyti dujų laikymui suspaustu pavidalu. Automobiliams skirtos dujos yra sudarytos iš propano ir butano mišinio. Propanas daug lengvesnis, tačiau turi mažiau energijos nei butanas. Paveikus spaudimu, propanas kondensuojasi -42° C temperatūroje, o butanas pereina į skystą pavidalą prie -7°C. Dėl butano gali atsirasti problemų žiemos metu: jei būtų naudojamas tik propanas, automobilio kuro sąnaudos būtų didelės. Komerciniams tikslams naudojamos suskystintos dujos – tai propano ir butano mišinys. Vasaros metu mišinyje būna 40% propano ir 60% butano, kai žiemą santykis priešingas: 60/40. Dėl to žiemą skystų dujų sąnaudos būna didesnės nei vasarą. Bet kokiu atveju suskystintose dujose yra nedidelis kiekis propileno. Šis angliavandenilio buvimas yra nepageidaujamas suskystintose propano- butano dujose: pilnai atskirti jį nuo kitų dujų praktiškai neįmanoma. Propileno dalis dujose yra nuo 3 iki 5%. Jo buvimas pablogina antidetonacines suskystintų dujų savybes. Būtent dėl tos priežasties reikia stengtis sumažinti propileną iki minimumo. Suskystintos dujos savo struktūra yra daug geresnis kuras nei benzinas. Mišinys 60/40 turi oktaninį skaičių 104(RON), tuomet kai suskystintų dujų mišinys 40/60 turi 101(RON). Dėka savo savybių, suskystintos dujos nesensta, dėl to išlieka nepakitusios neribotą laiką. Saugumo tikslais į suskystintas dujas visada pridedamas odorantas, dėl to, kad pačios dujos nematomos ir neturi kvapo. Retais atvejais, suskystintose dujose yra kitų sudėtinių dalių: purvas, smėlis, rūdys ir metalinės dalelės. Esantys nešvarumai...
Bet kuris iš būdų išgauti energiją ir ją panaudoti gali būti nesaugus. Netgi besidegindami saulėje galite nudegti. Jau civilizacijos pradžioje žmogus ugnį naudojo, kaip energijos šaltinį, ruošdamas maistą. Šiuo metu egzistuoja daugybė būdų išgauti ir panaudoti energijos šaltinius. Pavyzdžiui, visi žino, kas yra benzinas, kaip lengvai jis užsiliepsnoja ir koks pavojingas naudojimasis juo, nesilaikant saugumo taisyklių. Tačiau niekas panaudodamas jį nesibaimina. Netgi visai nesusidūręs su šia degalų rūšimi žmogus žino, kad negalima tikrinti uždaros talpos kiekio su uždegtu degtuku. Su dujiniais degalais ta pati padėtis, tiesiog reikia perprasti jų savybes ir liautis bijojus. Pradėsime nagrinėti dujinių degalų saugumą nuo baliono, kuriame saugomos dujos. Balionas – tai talpa, kurioje aukštame slėgyje laikomos dujos. Kaip ir daugelis aukšto slėgio talpų, jos gaminamos pagal specialią technologiją iš didelio atsparumo plieno tik atitinkamą leidimą turinčiose įmonėse. Kiekvienas balionas išbandomas stebint kontrolieriui. Bandoma hidrauliniu 3.0MPa būdu vienos minutės laikotarpyje. Šiuo patvarumo išbandymo metu neturi atsirasti nuotekų, nesikeisti baliono forma. Visi duomenys dokumentaliai fiksuojami, kiekvienam balionui išduodamas pasas. Įmonėse gaminamas ganėtinai platus talpų asortimentas. Balionai būna įvairių formų – cilindriniai ir rato formos. Cilindriniai turi įvairų ilgi ir diametrą, gali būti nuo 20 iki 270 litrų talpos. Rato formos talpų tūris būna nuo 35 iki 60 litrų. Visi balionai įmontuojami autoservisuose, turinčiuose specialią įrangą ir atitinkamą leidimą šiems darbams. Jie automobilyje gali tarnauti ir kaip savotiška apsauga. Yra užfiksuoti atvejai, kai balionai išgelbėjo užpakalinės sėdynės keleivių gyvybes. Prisilaikant saugios eksploatacijos normų, dujiniai balionai turi būti užpildyti ne daugiau 80% iki pilno tūrio. Tuo tikslu ant baliono įmontuojamas specialus elementas – multivožtuvas, reguliuojantis aštuoniasdešimt procentinį baliono užpildymą, dujinius degalus tiekia į variklį arba stabdomi reikiamu momentu....
Automobiliniai SND balionai naudojami automobilių maitinimo sistemoje kaip talpa suskystintoms dujoms. Jie gaminami skirtingų formų ir įvairių talpų. Plačiausiai naudojami cilindriniai ir toroido formos balionai. Mūsų įmonė, Autodujos, tikrina balionus jau ne pirmus metus. Iš patirties galime pasakyti, kad automobiliniai dujų balionai Lietuvoje dažniausiai išbrokuojami dėl surūdijusių paviršių. Taip atsitinka dėl netinkamo, mūsų labai drėgniems orams nepaskaičiuoto dažymo (tarkim italai, ruošdami balionus mūsų rinkai, neįvertina klimatinių sąlygų skirtumo) arba nesilaikant išorinio balionų naudojimo instrukcijos ( antikorozinis balionų paruošimas). Iš identifikacinės lentelės, kuri privirinta ant baliono matosi, kad balionas nėra senas, tačiau įvertinus jo išvaizdą, tampa aišku, kad toks balionas turi būti išbrokuotas ir utilizuotas. Naujas tokio tipo balionas kainoja ne taip jau mažai, tačiau turimo baliono nepriežiūra tampa pagrindiniu kriterijumi, dėl kurio tenka pirkti naują balioną. Esant tokiai situacijai, tikslinga yra Lietuvoje automobilių dujų balionų patikrą atlikti ne kas 10 metų kaip parašyta VTA automobilių techniniuose reikalavimuose, (kodas 1303), bent jau kas 5 metus. Tikėtina, kad per tą laiką balionas taip stipriai surūdyti nespės. Be to, ruošiant patikrai jis bus perdažytas, padengtas nauja antikorozine danga ir, tikėtina, neišbrokuotas. Dar viena priežastis, dėl ko yra tikslinga balionų patikrą pravesti anksčiau – paslėpti balionų ir jų armatūros defektai. Dešiniojoje fotografijoje matosi, kad balionas atrodo sveikas ir tinkamas naudojimui, bet jeigu tą balioną nuimsime ir apversime, paaiškės, kad situacija gerokai prastesnė ir jis turi būti išbrokuotas. Šitame straipsnelyje parodyti tik keli, dažniausiai pasitaikantys, epizodai apie taip vadinamas „bagažinėje vežiojamas bombas”. Defektų, kurie dujinę įrangą naudojančius automobilius daro potencialiai pavojingais kitiems eismo dalyviams, yra gerokai daugiau. Iš rimčiausių ir pasitaikančių ganėtinai dažnai galima paminėti: netinkamas balionų tvirtinimas nedirbantis apsauginis vožtuvas sugadinta sistema, kontroliuojanti...
Montuojam IV tipo dujinę įrangą (taip ji vadinasi dabar pagal įmonės standartą, kurio reikalauja VKTI) nuo 2004 metų. Pirmi įrangos tiekimai buvo iš Italijos, pagrindinai su AEB prekiniu ženklu. Tuo metu 4 cilindrų automobilinė dujinė įranga su montavimo darbais kainavo virš 3000 Lt. Tai buvo naujiena rinkoje. Bet su italais dirbt nebuvo lengva. Visada būdavo problemų dėl įrangos pristatymo terminų, pinigus visada reikia sumokėti iš anksto, su garantiniu aptarnavimu iš viso sunku, technologija įrangos gamybos visada konservatyvi , techniniai parametrai įrangos daugiau pritaikyti eksploatuoti ją šalyse su teigiama oro temperatūra. Pas mus sėkmingiau eksploatuojama olandiškos gamybos dujų įranga, tikrai turima mažiau problemų.Ji pritaikyta eksploatuoti Lietuvoje geriau negu itališka dėl vidutinės oro temperatūros. Reduktoriai turi galingesnę šildymo sistemą, balionai pildosi ne 80%,kaip itališki, o 90%. Vienas didelis minusas – KAINA. Lenkai pradėjo gaminti dujų įrangą ne taip seniai kaip italai ,bet tai ir gerai. Jie eksploatuoja automobilius su dujom seniau negu mes, būtent itališką įrangą, ir visas jos problemas, manyčiau, geriau žino negu mes. Jų gamybos dujų įranga (kompiuterinės programos ir kt.) daugiau panaši į olandišką, o kainos kaip tik ir tinka mūsų rinkai. Gamybos technologija, aišku, silpnesnė nei itališka, bet tai kompensuoja mažesnė kaina, o pagrindiniai įrangos elementai (MAP sensoriai, reduktoriai, dujų vožtuvai, multivožtuvai, purkštukai) užsakomi pagaminti specializuotose gamyklose, ten pat, kur užsako ir italų firmos. Su garantiniu aptarnavimu nėra jokių problemų, konservatizmas minimalus. Viskas kaip ir tinka mūsų klientams. Viena problema – žodis “lenkiška” asocijuojasi klientams kaip nekokybiška įranga ir panašiai. P.S. šią nuomonę sustiprina ir “juodoji” (itališkos įrangos montuotojų) konkurencija. Autorius Roman Doval...
Užsiimam automobilių maitinimo sistemų perdirbimu alternatyviniam SND kurui ir jų remontu ne vieneri metai. Paskutinius penkioliką metų montuojam 4 tipo dujinę įrangą. Padaugėjo savaime ir jos remonto darbų. 4 tipas – tai galingai kompiuterizuota dujų įranga ,kuri pati gali reguliuoti kuro mišinį iki 20-25%. Aišku, kad iškarto po sumontavimo į automobilį, būtinai reikia atlikti jos kalibravimą, derinimą ir t.t. Visą tą procedūrą galima pavadinti – REGULIAVIMAS. Bet kai klientas atvažiuoja su nedirbančiu dujomis automobiliu ir prašo padaryti reguliavimą, (nes jam taip pasakė kažkoks patyręs meistras, kuris negali to padaryti pats dėl to, kad jis neturi programos ar laiduko su kuriuo jungiamasi prie PC). Iš karto galima pasakyti: ne laiduko jis neturi, o proto. Jeigu automobilis su 4 tipo dujų įranga sėkmingai važiavo ne vieną mėnesį, o paskui atsirado gedimai, reguliavimas nepadės. Reikalingas remontas. Prieš tą remontą siūlloma padaryti diagnostiką, kad išsiaiškinti, kokia būtent dujinės įrangos detalė o gal ir ne dujinės įrangos, o uždegimo sistemos yra sugedusi, o gal benzino sistemą reikia remontuoti arba jos detalę pakeisti. Galbūt žmonės nemato skirtumo tarp reguliavimo ir remonto ? Yra klientų, kurie už diagnostiką atsisako mokėti. Atsieit automobilis po diagnostikos kaip buvo nevažiuojantis taip ir liko o tai, kad autošaltkalvis tikrino automobilį valandą laiko ir rado defektą tai čia ne darbas? Autorius Roman Doval...
Pagrindiniai elementai 4-o tipo dujinėje įrangoje, nuo kurių daug kas priklauso ( dujų padavimas, dinamika, sąnaudos dujų, stabilus darbas laisvomis apsukomis, stabilus persijungimas iš benzino į dujas) yra PURKŠTUKAI. Jie dirba pačiomis sunkiausiomis sąlygom ir režimais varikliuose. Per savo gyvavimo laiką purkštukai atsidaro ir užsidaro ne vieną milijoną kartų, ko negalima pasakyti apie patį valdymo bloką(kompiuterį) arba reduktorių. Valdymo blokų ir jų sudedamųjų dalių gamybos technologija nuo pat pradžių praktiškai nesikeičia, juos gamina kompiuterizuoti robotai. Programinio aprūpinimo principai lieka vienodi, skiriasi tik išorinis apipavidalinimas. Purkštukus galima skirstyti į keletą tipų: 1 variantas – VALTEK. Tai gali būti netik Valtek gaminiai, bet ir kitų gamintojų, sakysim ALEX, REG, RAIL. Visi turi panašią konstrukciją, techninius duomenis, vienodus remonto komplektus, kainą, jų resursas iki pirmo remonto apie 40 tūks.km. 2 variantas – MAGIC, BRC RAIL. Konstrukcija skiriasi, bet jie neišardomi, dirba gana ilgai( apie 200 tūkst. km). 3 variantas – KEICHIN ir panašios konstrukcijos(HANA H2000). Tai purkštukai, kurių konstrukcija, gaminimo technologija ir techniniai parametrai labai panašūs į benzininių purkštukų. Jų resursas 300 tūkst. km. Autorius: Roman...
