BALIONŲ PATIKRA

AUTOMOBILINIŲ BALIONŲ

BANDYMO INSTRUKCIJA

 

 

T U R I N Y S

 

 

  1. Taikymo sritis

 

  1. Nuorodos

 

  1. Terminai ir santrumpos

 

  1. Bendrosios nuostatos
  2. Techninių patikrinimų procedūrų aprašymas

 

1.Taikymo sritis

 

Ši instrukcija taikoma suskystintųjų naftos dujų balionams, montuojamiems motorinėse transporto priemonėse.

 

2.NUORODOS

Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės;

 

Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos taisyklės Nr.67 2001m.liepos 18 d. pirma (01) redakcija;

EN1440 Europos standartas;

 

Gamintojo techninė dokumentacija.

 

3. Terminai ir santrumpos

 

TP – baliono techninis patikrinimas, siekiant nustatyti baliono techninę būklę ir tinkamumą naudoti.

VA – baliono elementų išorinių ir vidinių paviršių apžiūra.

HB – bandymas (baliono elementų stiprumo ir jų sujungimų sandarumo patikrinimas slėgiu).

Taisyklės – Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės.

 

4. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Ši instrukcija nustato suskystintųjų naftos dujų balionų, montuojamų motorinėse transporto priemonėse techninių patikrinimų tvarką.

 

5. Techninių patikrinimų procedūrų aprašymas

 

5.1. Balionų priėmimas ir išgarinimas:

– Iš užsakovo patikrinimui gautas balionas registruojamas patikrinimo žurnale

– iš gauto baliono pašalinamas dujų kondensatas į tam skirtą drenavimo slėginę talpą panaudojant specialų prijungimo įtaisą;-

– gautą tuščią (be liekamojo slėgio) balioną įtvirtinti į stendą;

– su dažais pažymėti skysčio lygio rodiklio daviklio padėtį;

– išmontuoti ir išimti lygio rodiklio daviklį;

– išsukti išpylimo kamštį;

– išmontuoti apsauginį vožtuvą (neišsukant iš baliono angos);

– atidaryti skystos dujų fazės maksimalaus užpildymo kontrolės ventilius;

– į lygio rodiklio daviklio angą įstatyti garų linijos žarną ir pritvirtinti prie baliono;

– atidaryti ventilį, pro kurį paduodamas garas į balioną;

– balioną garinti ne mažiau 20 min., po to susidariusį kondensatą kartu su ištirpusiomis sunkiomis nuosėdomis išpilti. Su dujų analizatoriumi patikrinti, ar naftos dujų koncentracija balione neviršija 20%. žemutinės sprogimo ribos. Asmuo patikrinęs dujų koncentraciją balione ir nustatęs, kad naftos dujų koncentracija balione neviršija 20%, Patikrinimo žurnale, pažymi, kad balioną galima  tikrinti.

Jeigu dujų koncentracijai balione didesnė nei 20%. žemutinės sprogimo ribos  balionas garinamas papildomai.

Dirbti galima su variuotais arba išteptais tirštu tepalu instrumentais. Tam tikslui išgarinimo vietoje pastoviai turi būti 400 gr. tepalo.

Švarios ir panaudotos surinktos medžiagos saugomos metalinėse su gerai užsidarančiais dangčiais dėžėse. Darbo vietoje draudžiama laikyti bet kokias lengvai užsidegančias medžiagas.

Balionų drenavimo ir garinimo darbai atliekam tam skirtoje aikštelėje lauke, arba specialiai įrengtoje patalpoje su drenavimo bei garinimo metu išsiskiriančių dujų pašalinimu, su sprogimo atžvilgiu saugia elektros įranga, su dujų analizatoriumi sublokuotu su avarine ventiliacijos sistema.

5.2. Suskystintųjų naftos dujų balionų, montuojamų motorinėse transporto priemonėse patikrinimas.

5.2.1. Balionų patikrinimo technologija apima:

– balionų vidinių ir išorinių paviršių apžiūrą;

– hidraulinis išbandymą;

– balionų išorinę apžiūrą, esant balione darbiniam slėgiui;

– išbandytų balionų žymėjimą, dokumentacijos pildymą.

5.2.2. Balionų vidinių ir išorinių paviršių apžiūra.

Apžiūrėti balionų vidinius ir išorinius paviršius, tikslu nustatyti ar balionų sienelėse nėra korozijos, įtrūkimų, įlinkimų ir kitų pažeidimų išvadintų 1 lentelėje. Balionų vidaus apžiūrai naudojamas sprogimo atžvilgiu saugus šviestuvas.

Balionai brokuojami, kuriuose vidinių ir išorinių paviršių apžiūros metu nustatyti defektai išvadinti 1 lentelėje.

 

Jeigu baliono VA metu defektų nenustatoma, balionui atliekamas HB.

5.2.3. Hidraulinis išbandymas (HB):

Prieš hidraulinį išbandymą visa balionų armatūra turi būti uždaryta ir švariai nuvalyta, o išpylimo kamštis ir apsauginio vožtuvo aklė sandariai užsukti.

Vandens temperatūra, vykdant hidraulinį išbandymą neturi būti daugiau 5ºC aukštesnė už supančios aplinkos temperatūrą.

Visi hidraulinio bandymo įrenginio elementai (vamzdynai, armatūra ir kiti) turi būti išbandyti 1.5 karto didesniu slėgiu nei baliono bandymo slėgis.

Per lygio rodiklio daviklio angą balionas pilnai užpildomas vandeniu. Po to prijungiamas išbandymo siurblys ir patikrinama, ar patikimai jis sujungtas su baliono anga.

Prieš pakeliant balione slėgį, būtina balioną aptverti ištisiniu metaliniu aptvaru, kurį galima nuimti tik sumažinus slėgį balione iki 16 kG/cm².

Hidrauliniu siurbliu slėgį balione pakelti iki 25 kG/cm² arba didesnio,kuris nurodytas  baliono pase ir išlaikyti 5 min. Po to slėgį palaipsniui sumažinti iki 16 kG/cm².

Atidaryti ištisinį metalinį aptvarą, apžiūrėti balioną, 0,5 kg svorio plaktuku iš spalvotojo metalo apstuksenti sutvirtinimo siūles.

Balionas išlaikė hidraulinį bandymą, jeigu nenustatyta plyšimų, matomų deformacijų, nutekėjimų. Baliono išorinis paviršius prieš hidraulinį bandymą ir po jo turi būti sausas.

Išpilamas vanduo iš baliono, vandens likučiai pašalinami pučiant suspaustą orą ne didesnio kaip 16,0 kG/cm² slėgiu.Balionai po išbandymo yra nudažomi.

5.2.4 Išbandytų balionų žymėjimas, dokumentacijos pildymas

Balionų techniniams patikrinimams įmonėje vadovauja ir patikrintus balionus ženklina įsakymu paskirtas atsakingas asmuo turintis personalinį, įgaliotos įstaigos išduotą, žymeklį.Balionus bandantis eilinis personalas turi būti apmokytas atliekamiems balionų techninio patikrinimo darbams.

Baliono patikrinimo rezultatus, atsakingas asmuo įrašo į bandymų žurnalą, kuriame yra būtinos šis grafos:

– gamyklos gamintojos prekinis ženklas,

– baliono numeris,

– baliono pagaminimo data (metai ir mėnuo),

– atlikto ir sekančio patikrinimo data,

– balione įkalta jo talpa ir svoris,

– darbinis slėgimas MPa(kg/cm²),

– įrašas apie baliono tinkamumą,

– atsakingo asmens,patikrinusio balioną parašas.

 

 

1 lentelė

 

 

Defektai Aprašymas Brokavimo normos
Išgaubtumas Matomas baliono iškilumas Brokuojamas
Išlinkimas įlenkimas balione kurio plotis bet kuriame taške yra didesnis, negu 2% išorinio baliono diametro Kai įlinkimo gylis viršija vieną ketvirtąją jo pločio bet kuriame taške.
Įpjovimas arba išima Įpjovimas arba išima Ten, kur pradinis apskaičiuotas sienos storis yra žinomas, kur įpjovimo arba išėmos gylis yra toks, kad likusi nepažeista sienelės dalis yra plonesnė, negu minimalus skaičiuotinas storis.
Susikertantis įpjovimas arba išima Dviejų ar daugiau įpjovimų arba išimų susikirtimo taškas Brokuojamas
Įlinkimas, turintis įpjovimą arba išimą Išmuša balione, kurios viduje yra įpjovimas ar išima Kai įlinkimo arba įpjovimo ar išimos dydis priartėja prie išmatavimų atmetimui kaip atskiras defektas.
Įtrūkimas Plyšys arba įskilimas baliono gaubte Brokuojamas
Išsisluoksniavimas Išsisluoksniavimas gali pasirodyti įtrūkimo ar išgaubtumo forma Brokuojamas
Izoliuoti koroziniai įdubimai Metalo įdubimai, pasitaikantys izoliuotuose plotuose. Koncentracija ne didesnė, negu 1 įdubimas 500 mm² paviršiaus ploto Kai atskirų įdubimų gylis viršija 0,6 mm, bet korozijos gylis nesumažina sienos storio žemiau minimalaus paskaičiuoto sienos storio
Korozija plotais Sienos storio sumažėjimas plote, viršijančiame 20% baliono paviršiaus Kai kurio nors įdubimo įsiskverbimo gylis viršija 0,4 mm, bet korozijos gylis nesumažina sienos storio žemiau minimalaus paskaičiuoto sienos storio.
Bendra korozija Sienos storio sumažėjimas plote, viršijančiame 20%baliono paviršiaus Kai kurio nors įdubimo įsiskverbimo gylis viršija 0,2 mm, bet korozijos gylis nesumažina sienos storio žemiau minimalaus paskaičiuoto sienos storio.
Grandininė taškinė arba linijinė korozija arba korozija, susidarant kanalams Eilė įdubimų ar limituoto pločio koroduojančių ertmių pagal ilgį ar aplink apskritimą Kai bendras korozijos ilgis bet kuria kryptimi viršija 50% baliono apskritimo ilgio. Kai įsiskverbimo gylis viršija 0,4 mm, bet korozijos gylis nesumažina sienos storio žemiau minimalaus paskaičiuoto sienos storio arba jei korozijos gylio negalima išmatuoti.
Plyšinė korozija Plyšinė korozija pasitaiko žiedinės atramos arba gaubto susikirtimo su balionu vietoje Kai įsiskverbimo gylis viršija 0,4 mm arba jei korozijos gylio negalima išmatuoti.
Išdegimai nuo elektros lanko arba litavimo Baliono pagrindo metalo nudeginimas, sukietinta karščio paveikta zona, pašalinio suvirinto metalo padidėjimas arba metalo pašalinimas, darant išpjovas arba įrėminant. Brokuojamas
Sugadinimas dėl ugnies Perviršinis bendras arba vietinis baliono perkaitinimas, paprastai nustatomas:

  1. a) dažų suanglėjimu arba apdeginimu,
  2. b) metalo apgadinimu ugnimi;
  3. c) baliono iškraipymu,
  4. d) metalinių ventilio dalių išsilydimu.
  5. e) plastikinių komponentų išsilydimu,
Brokuojamas
Scroll to Top